Statybų sektoriuje – ilgai lauktas signalas: inžinerijos studijas renkasi vis daugiau jaunimo

Statybų sektoriuje darbuotojų trūkumas jau tapo kasdienybe. Lietuvoje įmonėms vis sunkiau rasti ne tik kvalifikuotų meistrų ir technikos operatorių, bet ir inžinierių, konstruktorių, projektų bei darbų vadovų. Tai – ne vien mūsų šalies problema: Europos statybos pramonės federacijos skaičiavimais, iki 2030 m. ES reikės maždaug 2 mln. papildomų statybos darbuotojų. Kad jų poreikis nemažėja, rodo ir naujausi Lietuvos duomenys – 2026 m. birželį statybų bendrovės buvo paskelbusios apie 1,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Todėl šių metų priėmimo į VILNIUS TECH rezultatai visai rinkai yra labai pozityvus signalas ir suteikia vilties. 2023 m. į universiteto Statybos fakulteto pirmosios pakopos studijų programas buvo priimti 128 pirmakursiai, 2024 m. – 127, 2025 m. – 151, o šiemet – jau 216. Per ketverius metus bendras priimtų studentų skaičius padidėjo beveik 69 proc.

Vilniaus kolegijos Statybos fakultete stojančiųjų skaičius šiemet taip pat pastebimai augo. 2026 m. į statybos inžinerijos krypties studijų programas priimti 134 studentai – 42,6 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 94. 2024 m. buvo priimti 89 studentai. Į studijų programą „Statyba“ šiemet įstojo 78 studentai, arba 32,2 proc. daugiau nei 2025 m., kai buvo priimti 59 studentai. 2024 m. į ją priimtas 51 studentas.

Dabartiniai pirmakursiai statybų aikšteles ir projektų komandas papildys tik po kelerių metų, o dalis jų pasirinks kitą profesinį kelią. Vis dėlto po ilgo laikotarpio, kai kitos studijų kryptys buvo pasirenkamos dažniau už inžineriją, tokio masto augimas jau vertas dėmesio.

„Specialistų trūkumas statybose šiandien yra labai didelis ir juntamas praktiškai visuose projekto etapuose. Rinkai trūksta ne abstrakčiai „darbuotojų“, o žmonių, galinčių prisiimti atsakomybę už sudėtingus sprendimus, valdyti procesus ir dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Todėl augantis studentų skaičius yra be galo gera žinia. Tačiau svarbu suprasti, kad tai tik pirmasis signalas – norint pakeisti darbo rinkos situaciją, ši tendencija turi išlikti ne vienerius metus“, – sako „Naresta“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arūnas Šlenys.

Minint kasmetinę Statybininkų dieną, švenčiamą antrąjį rugsėjo šeštadienį, „Naresta“ kviečia atkreipti dėmesį į visos šalies ateičiai būtinos kompetencijos ir specialistų ugdymo iššūkius.

Jaunimas pradeda matyti kitokią statybų sektoriaus realybę

Eksperto vertinimu, viena iš galimų susidomėjimo statybos inžinerija augimo priežasčių – pamažu nykstantis pasenęs statybų sektoriaus įvaizdis. Ilgą laiką statybos viešojoje erdvėje pirmiausia buvo siejamos su sunkiu fiziniu darbu, dulkėmis ir purvina statybviete. Šiandien dideliuose projektuose kasdienybė yra visai kitokia.

„Pastatai projektuojami ir statomi naudojant skaitmeninius informacinius modelius, lazerinį skenavimą, dronus, automatizuotą techniką, gamyklose iš anksto pagamintas konstrukcijas ir duomenimis grįstą projektų valdymą. Dar prieš pradedant darbus statybvietėje virtualiame modelyje tikrinami inžinerinių sistemų susikirtimai, planuojama darbų seka, vertinami kiekiai ir būsimo pastato energiniai rodikliai“, – vardina A. Šlenys.

Todėl, pasak jo, šiuolaikinio statybos inžinieriaus darbas vis mažiau primena stereotipinį statybų vaizdą. Tai technologijų, ekonomikos, vadybos ir atsakomybės sankirta. Tikėtina, kad vis daugiau jaunų žmonių pradeda tai pastebėti.

„Lankydami mokyklas ir bendraudami su moksleiviais pajutome, kad jaunam žmogui nebeužtenka pasakyti, kad inžinierių reikia ir kad tai perspektyvi profesija. Jis nori suprasti, ką iš tiesų veiks. Kai parodome, kaip skaitmeniniame modelyje gimsta pastatas, kaip sprendžiami sudėtingi konstrukciniai klausimai, kaip valdoma kelių šimtų žmonių ir daugybės skirtingų sistemų visuma, profesija atsiveria visai kitaip. Statybos yra viena iš tų sričių, kuriose technologinis sprendimas labai greitai tampa fizine miesto dalimi. Jaunam žmogui tai gali būti itin stipri motyvacija“, – teigia „Naresta“ įkūrėjas.

Augančią profesijos trauką pastebi ir universiteto bei kolegijos atstovai.

„Pastaraisiais metais matome augantį susidomėjimą statybos inžinerijos studijomis – per ketverius metus stojančiųjų skaičius išaugo daugiau kaip 50 proc. Manau, kad šias tendencijas lemia tai, kad keičiasi požiūris į statybos inžinieriaus profesiją. Jauni žmonės vis aiškiau mato, kad tai – moderni, įdomi, technologijomis grįsta profesija, kurią pasirinkusieji prisiima didelę atsakomybę“, – sako VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas doc. dr. Remigijus Šalna.

Pasak jo, statybos inžinerijos diplomas suteikia plačias karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prie profesijos patrauklumo prisideda ir universiteto bei verslo bendradarbiavimas: įmonės dalyvauja studijų procese, skiria vardines stipendijas, kartu su universitetu populiarina inžineriją mokyklose ir padeda studentams dar studijų metais užmegzti ryšį su būsimais darbdaviais.

„Nors priėmimo rezultatai dar nepasiekė ikipandeminio lygio, augimas rodo didėjantį susidomėjimą inžinerijos, ypač statybos inžinerijos, studijomis. Prie to prisideda ir palankesnės demografinės tendencijos, ir nuoseklus šios profesinės krypties pristatymas jaunimui, į kurį vis aktyviau įsitraukia statybos įmonės, asociacijos bei kitos sektoriaus organizacijos. Matome, kad jauni žmonės sąmoningiau renkasi kokybiškas inžinerijos studijų programas“, – teigia Vilniaus kolegijos Statybos fakulteto dekanė Airida Tylienė.

Profesijos pasirinkimas prasideda gerokai anksčiau nei baigus mokyklą

Ekspertai įsitikinę, kad vien universitetų bei kolegijų pastangų šiai tendencijai išlaikyti nepakaks. Apsisprendimas rinktis inžineriją dažnai prasideda dar mokykloje ir priklauso nuo to, ar mokinys sutinka žmogų, gebantį parodyti ne tik formules, bet ir tai, ką naudojantis jomis galima sukurti.

Būtent tokį tikslą turi praėjusį pavasarį vykusi iniciatyva „Inžinerijos savaitė“. Ji suvienijo didelę dalį Lietuvos statybų rinkos, inžinierius ir švietimo bendruomenę. Iniciatyvos metu statybų bei inžinerijos profesionalai lankėsi 100 mokyklų visoje Lietuvoje, dalijosi savo karjeros istorijomis ir rodė mokiniams, kokia iš tikrųjų yra šiuolaikinė inžinerija.

Tai leido moksleiviams statybų profesiją pamatyti ir patirti per realius šioje srityje dirbančius žmones, jų sprendžiamas problemas ir sukurtus objektus. Kartu tai ir pirmas kartas, kai sektorius taip plačiai kalba ne atskirų darbdavių, o visos profesinės bendruomenės vardu.

„Dėl būsimų specialistų įmonės konkuruos visada, tačiau mokyklose pirmiausia turime veikti kaip vienas sektorius. Jeigu jaunas žmogus apskritai nepasirenka inžinerijos, po ketverių metų jo negalės pasamdyti nė viena įmonė. Todėl tokios iniciatyvos kaip „Inžinerijos savaitė“ yra ilgalaikė investicija į visos rinkos pajėgumą. Vienos savaitės neužteks – tiesioginis profesionalų ir moksleivių dialogas turi vykti nuosekliai ir pasiekti dar daugiau mokyklų“, – sako A. Šlenys.

Didesnis priėmimas – tik pirmas žingsnis

Augantis pirmakursių skaičius yra svarbus, tačiau jis parodo tik pačią ilgos grandinės pradžią, teigia ekspertas. Sektoriui rūpi ne vien tai, kiek studentų įstoja, bet ir kiek jų baigia studijas, pasirenka darbą pagal specialybę bei lieka Lietuvoje. Todėl įmonių užduotis nesibaigia apsilankymu mokykloje.

„Studentams reikia sudaryti galimybes kuo anksčiau pamatyti realius projektus, atlikti prasmingą praktiką ir suprasti, kokį karjeros kelią gali pasiūlyti statybų sektorius. Ne mažiau svarbu, kad studijų turinys keistųsi kartu su technologijomis, naudojamomis projektuojant, statant ir eksploatuojant pastatus“, – teigia „Naresta“ įkūrėjas.

Tuo pat metu ekspertas pastebi, kad negalima pamiršti ir profesinio rengimo. Net gerokai išaugęs inžinierių skaičius neišspręs kvalifikuotų statybos darbų specialistų trūkumo. Moderniai statybvietei reikia ne tik projektų vadovų ir inžinierių, bet ir žmonių, gebančių tiksliai įgyvendinti sudėtingus konstrukcinius, fasadų, apdailos bei inžinerinių sistemų sprendimus.

„Šiuolaikinėje statyboje vienos grupės specialistų trūkumo neįmanoma kompensuoti kita. Geras projektas neveiks be stipraus inžinieriaus, tačiau ir geriausias skaitmeninis modelis pats nepastatys pastato. Mums reikia visos grandinės – nuo projektuotojo ir darbų vadovo iki aukštos kvalifikacijos meistro. Todėl augantis susidomėjimas universitetinėmis studijomis teikia pagrįsto optimizmo, bet kartu turime taip pat rimtai kalbėti apie profesinį rengimą, skatinti tolimesnį augimą ir jame“, – pabrėžia A. Šlenys.

Šių metų priėmimo rezultatai galėtų tapti lūžio pradžia. Jaunimas, regis, pradeda matyti tai, ką pati statybų rinka jau kurį laiką žino: šiuolaikinė statyba yra technologijomis grįsta, daug skirtingų kompetencijų jungianti ir matomą rezultatą kurianti veikla.