Kas pasakė, kad pramonės objektas negali būti ir architektūriškai įspūdingas?

Vilniuje plėtojamame biotechnologijų mieste „Bio City“ iškilusio Inovatyvaus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centro forma primena trilapį dobilą. Statydama 3,5 tūkst. kv. m ploto pastatą, „Naresta“ komanda įgyvendino ne vieną Lietuvos statybų rinkoje retai sutinkamą sprendinį: klojinius lenktoms monolitinėms sienoms gamino pačioje statybvietėje, didžiąją dalį keraminio fasado montavo rankomis, o išaugus technologinės įrangos kiekiui perplanavo dalį stogo ir rūsio.

„Northway Biotech“ vystomame centre veiks iki 20 nepriklausomų, geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkančių gamybos linijų, kokybės kontrolės laboratorijos ir švariosios patalpos. Inovatyvus ląstelių terapijos ir personalizuotos medicinos centras yra „Bio City III“ komplekso dalis. Jame bus kuriamos ir gaminamos individualizuotos ląstelių terapijos bei biologiniai vaistai, vystomos 3D žmogaus audinių technologijos.

Pasak „Naresta“ vadovo Tado Grincevičiaus, statant tokios paskirties pastatą architektūriniai, konstrukciniai ir technologiniai sprendiniai turi vieni kitus papildyti.

„Pakeitus vieną projekto dalį, dažnai tekdavo įvertinti, kaip tai paveiks kelias kitas. Tai ir buvo pagrindinis šio objekto sudėtingumas“, – teigia T. Grincevičius.

Kiekvienam sienos linkiui – atskiras klojinys

Pastato planas primena trilapį dobilą, todėl dalis monolitinių sienų yra lenktos. Įprastų modulinių klojinių sistemų tokioms konstrukcijoms panaudoti nebuvo galima.

Konkrečiam sienos linkiui pritaikytus klojinius „Naresta“ pasitelktos komandos gamino statybvietėje. Tik suformavus reikiamą geometriją buvo galima pradėti betonavimo darbus.

„Standartiniame objekte tą pačią klojinių sistemą galima kartoti didelėje pastato dalyje. Čia nemažai klojinių buvo gaminami konkrečiai konstrukcijai. Darbai užtrunka ilgiau, o tikslumo reikia daugiau, nes nuo monolitinių sienų vėliau priklauso fasado ir kitų pastato elementų montavimas“, – sako T. Grincevičius.

Nestandartinė geometrija turėjo įtakos ne tik konstrukcijoms. Prie lenktų sienų reikėjo derinti inžinerinių tinklų trasas, fasado elementus ir vidaus apdailos sprendinius.

Unikalūs gaminiai išskirtinai šiam projektui

Išskirtinis pastato fasadas dengtas keraminio molio plytelėmis, kurios gamintos specialiai šiam projektui, ir keraminėmis bagetėmis.

Atskirus elementus reikėjo pritaikyti konkrečioms fasado vietoms, kartu išlaikant vientisą plytelių ir bagečių išdėstymo ritmą.

Keraminė apdaila yra sunkesnė už daugumą įprastų fasadų sprendinių. Dėl jos susidarė didesnės apkrovos, todėl reikėjo tvirtesnių laikančiųjų konstrukcijų.

Anot T. Grincevičiaus, išskirtiniai architektūriniai sprendiniai būdingi ir kitiems prof. Vlado Algirdo Bumelio vystomiems biotechnologijų pastatams. „Naresta“ anksčiau įgyvendino ir „Bio City II“ komplekse veikiančio Genų terapijos centro statybas.

„Gamybinė pastato paskirtis nėra priežastis atsisakyti kokybiškos architektūros. Prof. V. A. Bumelis visuose projektuose kelia aukščiausius reikalavimus viskam: nuo architektūros iki statybos darbų ar vadybos procesų Tad ir šiame projekte technologiniai reikalavimai buvo derinami su sudėtinga pastato forma ir nestandartiniu keraminiu fasadu. Tai rodo, kad ir pramonės objektas gali būti architektūriškai išskirtinis“, – sako T. Grincevičius.

Technologinė įranga užėmė 90 proc. stogo

Kitas statybų iššūkis buvo laboratorijoms ir biofarmacijos gamybai reikalingos inžinerinės sistemos. Projekto metu keitėsi dalies patalpų paskirtis ir vidaus išplanavimas, kartu augo technologinės įrangos kiekis.

Galiausiai įranga užėmė apie 90 proc. pastato stogo ir 60 proc. rūsio. Jai reikėjo papildomų atramų, aptarnavimo zonų ir inžinerinių trasų. Keičiantis įrangos kiekiui ir išdėstymui, teko koreguoti dalį stogo konstrukcijų, rūsio planą ir inžinerinių tinklų trasas.

„Biofarmacijos objekte pakeisti patalpos paskirtį nėra tas pats, kas perkelti pertvarą administraciniame pastate. Kartu keičiasi oro kiekiai, tinklai, technologinė įranga ir ją aptarnaujančios sistemos rūsyje arba ant stogo. Vienas pakeitimas paliečia kelias projekto dalis“, – aiškina T. Grincevičius.

Dalį pastato teko perprojektuoti nenutraukiant kitose jo zonose vykusių darbų. Darbai buvo suskirstyti taip, kad naujų projektinių sprendinių laukiančios zonos nestabdytų visos statybos.

„Turėjome tiksliai atskirti, kur darbus galime tęsti, o kur pirmiausia reikia naujų sprendinių. Kitu atveju vienos patalpos pakeitimas būtų sustabdęs gerokai didesnę objekto dalį“, – sako „Narestos“ vadovas.

Statybos truko metus, o aktyviausiu laikotarpiu statybvietėje dirbo apie 100 žmonių. Darbų eigai įtakos turėjo šalta žiema ir uždarytos betono gamyklos, todėl dalį nuo oro sąlygų priklausančių procesų teko atidėti, tačiau projektas baigtas laiku.

Nuotr. Mantas Gudzinevičius