Per keturis šių metų mėnesius jau trys nelaimės statybose Lietuvoje baigėsi tragiškai, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skelbiama statistika. Balandžio 28-ąją minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, primename, kad nelaimių galima išvengti.
Balandžio 20 d. VDI viešai skelbiamais duomenimis, šių metų sausio 1 – balandžio 20 d. statybų sektoriuje įvyko 3 mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai. Tai – daugiausiai tarp visų veiklos sričių šalyje. Pernai per tą patį laikotarpį statybose įvyko 2 mirtinos nelaimės, 2023-aisiais ir 2024-aisiais tragedijų pavyko išvengti. Sunkių sužalojimų atvejai šiemet (8) taip pat ženkliai lenkia 2023 (3) ir 2024 (6) metų pavasarius, daugiau jų įvyko tik pernai sausio-balandžio mėnesiais (11).
„Kultūra keičiasi, tačiau per lėtai. Didžiosios statybų bendrovės jau ne vienerius metus vadovaujasi VDI ekspertų rekomendacijomis bei geraisiais tarptautiniais pavyzdžiais ir atidžiai saugo savo komandų sveikatą – nuo kasdienės blaivumo patikros prieš ir po darbo iki nuolatinių mokymų ir instruktavimų, priminimų ir griežtos kontrolės statybų aikštelėje. Dauguma jų kaip vieną iš svarbiausių tikslų yra išsikėlusios nulio nelaimių siekiamybę ir dirbti jose – visiškai saugu.
Tačiau turime atvirai pripažinti ir nemaloniąją pusę: viso to nepakanka. Statybų srityje vis dar išlieka daug abejingumo taisyklėms, ypač – tarp mažesnių bendrovių, kurios ne visada skiria pakankamą resursą priežiūrai ir kontrolei. Gera žinia ta, kad rinka pati sau daro spaudimą – teigiami pavyzdžiai įkvepia, o aukšti saugos reikalavimai partneriams verčia keistis“, – sako vienos iš didžiausių statybos bendrovių Lietuvoje „Naresta“ statybos direktorius Klaudijus Šimonis.
Vertinant visus praėjusius metus, eksperto/ės teigimu, statistika taip pat neįkvepia. VDI duomenimis, tiek 2025, tiek 2024-aisiais žuvo po 5 statybose dirbančius žmones, o sunkių sužalojimų skaičius pernai net augo – nuo 24 2024-aisiais iki 30-ies 2025-aisiais.
„Raktas į tikrą pokytį yra visos rinkos – visų įmonių, bet lygiai taip pat – ir visų jose dirbančių profesionalų – suvokimas, kad nelaimės nėra neišvengiamos ir ši statistika neprivalo kasmet kartotis, būti tarsi įkalta į akmenį. Visiškai visi be išimčių nelaimingi atsitikimai yra išvengiami, jei kiekvienas darbdavys ir darbuotojas prioritetu laikys savo ir kolegų sveikatą bei gyvybę, o ne senų įpročių laikymąsi.
Statybos šiandien – labai moderni, skaitmenizuota ir saugi sritis, kurioje sukurtos visos priemonės dirbti saugiai, jei tik jomis naudojamasi“, – teigia „Naresta“ statybos direktorius.
Pasak jo, saugos iššūkių mažesnėse statybų bendrovėse kyla dėl kelių priežasčių: dėl savo dydžio ne visos jos turi saugos specialistus ir renkasi darbų saugos kompanijas, kurios atlieka dokumentų priežiūros, bet ne kontrolės statybų aikštelėje paslaugą. Sunkumų iškyla ir dėl skirtingų saugos standartų bei kultūrų, statybose dirbant įvairių tautybių specialistams, kurie nėra tinkamai apmokomi ir nuolat instruktuojami Lietuvoje. Galiausiai, pastebi ekspertas, pritrūksta elementaraus pačių darbuotojų noro saugoti savo ir kolegų sveikatą.
Situaciją gerinti padėtų technologijos
„Statybų sektorius gyvena dviejose epochose vienu metu. Vienoje – BIM, jutikliai, automatizacija, duomenimis grįstas projektų valdymas ir ambicingi efektyvumo tikslai. Kitoje – popieriniai instruktažų žurnalai, parašai, kurie ne visada reiškia realų supratimą, ir formalios saugos procedūros, kurios pernelyg dažnai konkuruoja su projekto tempu“, – sako bendrovės „Proptechas“ vadovas Emilis Markulis.
E. Markulio teigimu, tai nėra vien Lietuvos problema. Naujausi palyginami Eurostato duomenys rodo, kad 2023 m. Europos sąjungoje statybose užfiksuoti 792 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, 24 proc. visų tokių įvykių ES. Tais pačiais metais statybos buvo pavojingiausias sektorius ir pagal nemirtinų nelaimingų atsitikimų dažnį – beveik 3 tūkst. atvejų 100 tūkst. darbuotojų.
Pasak „Proptechas“ vadovo, darbų saugos specialistai šiandien dažnai susiduria su dilema, jog didelė dalis jų laiko yra skiriama ne rizikų valdymui, o dokumentų administravimui. Parašų rinkimas, žurnalų pildymas, atitikčių tikrinimas tampa kasdienybe ir prioritetu. Tai riboja galimybes skirti daugiau dėmesio realiai prevencijai ir situacijos analizei.
„Statybų sektoriuje jau dabar jaučiamas darbo jėgos trūkumas, o projektų tempai nemažėja. Tyrimai rodo, kad didelė dalis darbuotojų dirba nuolatinio laiko spaudimo sąlygomis, todėl saugos sistemos turi būti ne tik griežtos, bet ir efektyvios. Jei sauga trukdo dirbti, ji neveiks. Ji turi būti integruota į procesą“, – sako E. Markulis.
Pastaraisiais metais statybų sektoriuje vis dažniau kalbama apie skaitmenizaciją kaip vieną iš galimų sprendimų. Tačiau, pasak eksperto, vien technologijos problemos neišsprendžia.
„Didžiausia rizika yra perkelti tą pačią logiką į skaitmeninę formą. Jei sistema tik pakeičia popierių ekranu, bet nekeičia proceso esmės, rezultatas bus tas pats. Nauji įrankiai turi būti kuriami įtvirtinant naują logiką bei požiūrį į tai, kas yra saugus darbas. Būtent taip kūrėme savo DSS aplikaciją, kuri užtikrina, jog darbuotojai tikrai suprato bei įsisavino informaciją ir yra pasiruošę dirbti saugiai“, – teigia E. Markulis.
„Proptechas“ pristatyta aplikacija, pasak bendrovės vadovo, leidžia instruktavimo procesą perkelti į skaitmeninę aplinką ir valdyti jį realiu laiku. Darbuotojai gali susipažinti su konkretaus objekto informacija dar prieš atvykdami į statybvietę, o vadovai – matyti, ar jie iš tikrųjų yra pasiruošę darbui.
„Svarbus naujas aspektas yra informacijos tikslumas. Skirtingai nei bendriniai modeliai, mūsų sprendimas orientuojasi į konkretaus projekto kontekstą. Statybose nėra vienos visiems tinkančios saugos. Kiekvienas objektas turi savo specifiką, todėl ir informacija turi būti pritaikyta konkrečiai situacijai.
Aplikacijoje dokumentai ir instruktažai priskiriami pagal konkretų projektą ir darbuotojo pareigas, todėl sumažėja perteklinės informacijos kiekis ir padidėja tikimybė, kad svarbiausi dalykai bus iš tikrųjų įsisavinti“, – sako E. Markulis.
Pirmoji šią aplikaciją pradėjo naudoti „Naresta“. Įmonės skaitmenizacijos vadovas Karolis Martinkėnas sako, kad sprendimas leido ne tik pagreitinti procesus, bet ir pakeisti jų kokybę.
„Šiuolaikinėse statybose būtinas funkcionalumas saugumui užtikrinti yra ir galimybė realiu laiku stebėti situaciją. Tai leidžia fiksuoti, kas jau padaryta, ir operatyviai reaguoti į neatitikimus. Kai sistema taupo laiką, žmonės ją priima. Ir tada ji veikia iš tikrųjų“, – teigia K. Martinkėnas.
Aplikacija taip pat automatizuoja dalį procesų – primena apie periodinius instruktažus, būtinas patikras ar neatliktas užduotis, taip sumažindama priklausomybę nuo žmogiškojo faktoriaus.
