„Naresta“ vadovų komandą papildė daugiau nei 20 metų šioje įmonėje patirtį kaupęs Artūras Minevičius. Nuo birželio 1 d. jis pradeda eiti projektų direktoriaus pareigas. „Naresta“ įkūrėjo ir valdybos pirmininko Arūno Šlenio teigimu, tai – vienas iš ilgalaikės bendrovės strategijos didinti veiklos efektyvumą žingsnių.
„Statybos jau ne pirmus metus yra labai modernus, sudėtingas ir daugialypis procesas. Norint užtikrinti aukščiausią kokybę ir tuo pačiu veikti efektyviai, iki mažiausių smulkmenų tikslus projektų valdymas, rizikų vertinimas ir prevencija tampa kertinėmis kompetencijomis. Jų per dieną ar metus neįgysi.
Artūras mūsų komandoje dirba 23 metus. Pradėjo nuo darbo statybų aikštelėje ir užsispyrimu, smalsumu, uolumu bei noru tobulėti perėjo visą grandinę iki vadovo rolės. Tokiai atsakomybei jis – tikrai pasiruošęs, o mūsų patyrusi komanda taip pat yra pasirengusi dar vienam kokybiniam šuoliui“, – sako A. Šlenys.
Pernai „Naresta“ komanda dirbo visose NT kategorijose: statė kelis aukštos klasės gyvenamojo NT projektus Vilniuje, užbaigė Šv. Jokūbo kvartalo rekonstrukciją bei statybą, pastatė viešbutį šalia „Snow Arenos“ Druskininkuose, tęsė verslo centro Žvėryne bei „Cyber City“ IV etapo statybas, pradėjo daugiafunkcinės šaudyklos Rūdninkų poligone projektavimo darbus, A. Goštauto g. kvartalo konversiją. Vienu iš didžiausių bendrovės projektų tapo šiemet toliau aktyviai statomas Nacionalinis stadionas.
Bendrovė yra užpildžiusi daugiau nei 80 proc. šių metų krepšelio.
„Paklausos rinkoje užtenka ne tik visiškai jį užpildyti, bet ir pildyti 2027-uosius metus. Tačiau, užsitikrinę kritinį kiekį projektų, sąmoningai pasiliekame manevro laisvės ir erdvės rinktis projektus, kurie būtų sudėtingi bei įdomūs komandai, leistų toliau auginti kompetencijas. Sudėtinguose projektuose galime būti konkurencingesni, klientai tai labiau vertina, čia matome savo stiprybę bei išskirtinumą rinkoje“, – teigia „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.
Didžiausias iššūkis – profesionalų trūkumas
„Patyrę inžinieriai ir statybininkai visoje Europoje sensta, kasmet vis daugiau jų išleidžiame į užtarnautą pensiją. Vyresnės kartos nėra kam pakeisti, nes jaunų žmonių, besirenkančių statybas kaip profesiją, mažėja jau bene dešimtmetį: stojančiųjų į universitetus skaičiai kasmet – vis mažesni, o darbas tampa vis išmanesnis ir sudėtingesnis, jam reikia specifinių žinių bei išsilavinimo. Analitikai skaičiuoja, kad Europoje 2035-aisiais galime turėti net 7 milijonų statybos darbuotojų trūkumą, jau šiemet jų žemyne trūksta daugiau nei 2 mln.
Sektorius turi du kelius: arba spręsti ilgalaikę problemą ir investuoti į profesionalų ugdymą, arba kovoti dėl esamų darbuotojų laikinais didesniais atlyginimais, trumpalaikiais pažadais ir negalvoti apie rytojų. Vakaruose matome daug dėmesio pirmajam keliui. Lietuvoje, deja, kol kas dominuoja antrasis pasirinkimas“, – sako „Naresta“ valdybos pirmininkas.
Dėl aršios konkurencijos statybų sektoriuje darbuotojai neretai keičia darbovietes kas kelerius metus, todėl tokios istorijos, kaip A. Minevičiaus, tampa vis retesnės. Tai, pasak A. Šlenio, irgi yra problema, nes darbų kokybę reikšmingai lemia komandos kultūra bei gebėjimas dirbti kartu.
„Esame įpratę prie istorijų apie vėluojančias statybas, broką, prastą kokybę. Visa tai atsiranda ne tik dėl taupymo medžiagoms ar konkretiems sprendimams, bet ir dėl prasto darbų atlikimo. Kai komanda nėra susidirbusi, neturi bendros kultūros, specialistai vieni kitų nemoko, neperduoda patirties, turime prastą rezultatą.
Tuo tarpu ilgalaikėse komandose, kurios vadovaujasi aiškiomis vertybinėmis nuostatomis, galima dirbti visiškai priešingai: užtikrinti terminų laikymąsi, aukštus kokybės standartus ir svarbiausia – pačių darbuotojų saugumą, motyvaciją, augančią kompetenciją, pasitenkinimą daromu darbu. Šiandieninė konkurencija tarp darbdavių, kai darbuotojai viliojami netvariais užmokesčio pasiūlymais, visa tai griauna, todėl išlaikyti vieningas, tobulėjančias komandas yra sudėtinga užduotis“, – sako „Naresta“ įkūrėjas.
Nuo pagalbinio darbuotojo iki projektų direktoriaus
Per daugiau nei du dešimtmečius A. Minevičius „Narestoje“ nuėjo visą profesinį kelią: nuo pirmųjų darbų objekte iki atsakomybės už vienus iš sudėtingiausių projektų Lietuvoje. Jis užėmė meistro, statinio statybos vadovo, projektų vadovo pareigas. Tarp projektų – Vilniaus kogeneracinė jėgainė, viešbutis AQUA Druskininkuose, genų terapijos centras „Celltechna“ BIO CITY II-ajame etape, Vadovybės apsaugos departamento pastato rekonstrukcija, administracinių ir komercinių objektų statyba bei modernizavimas.
„Inžineriją ir statybas dauguma mūsų pasirenka dėl panašių priežasčių: mums įdomu kurti ir spręsti galvosūkius. Tam, kad motyvacija išliktų daug metų, galvosūkiai turi būti vis sudėtingesni ir įdomesni – kaip kompiuteriniame žaidime ar bet kurioje srityje gyvenime, kurioje įgyji vis daugiau žinių. Jei turi patikimus, mėgstamus kolegas ir įvairius, vis sudėtingesnius iššūkius, kuriuos reikia išspręsti, darbas vienoje įmonėje neprailgsta, nes atrodo, kad dirbi dešimtyje jų. Kiekvienas projektas – tarsi naujas darbas, tik, laimei, komanda – ta pati“, – sako A. Minevičius.
Naujojo „Naresta“ projektų direktoriaus teigimu, statybų rinka prieš du dešimtmečius ir šiandien – tarsi du visiškai skirtingi sektoriai bei profesijos.
„Projektai tampa vis sudėtingesni, juose nepalyginamai daugiau technologijų, daugiau koordinavimo, daugiau atsakomybės ir rizikų valdymo. Šiandien statome išmaniai, itin daug darbo yra patikima išmaniems sprendimams, dirbtiniam intelektui, viskas daroma itin tiksliai. Tie profesionalai, kurie turėjo galimybę užaugti kartu su šiuo technologiniu virsmu, šiandien turi tarsi supergalią: išmano statybų esmę ir pagrindus, bet tuo pačiu moka kurti pasitelkę sudėtingiausius įrankius“, – sako A. Minevičius.
