Tadas Grincevičius: Statybas planuojantiems – laikinas galimybių langas

Visi jau puikiai žinome, kad pastaraisiais metais dėl geopolitinių ir ekonominių turbulencijų, neužtikrintumo, lėtesnių bei atsargesnių investicijų Lietuvos statybos rinkoje sumažėjo konkursų skaičius. Europos kontekste nesame kuo nors labai išskirtiniai, panašias tendencijas stebime visame žemyne. Pavyzdžiui, Vokietijoje pernai išduotų statybų leidimų skaičius sumažėjo 12 proc., o statybų rinka traukėsi beveik 6 proc., Prancūzijoje statybos leidimų skaičius mažėjo 15 proc., gyvenamojo NT statybos rinka – 8 proc., Italijoje leidimų išduota 10 proc. mažiau, Ispanijoje – 8 proc. mažiau.

Šiuo metu panašios tendencijos vis dar tęsiasi. Tai reiškia išaugusią konkurenciją tarp veiklos apimtis išlaikyti ar didinti siekiančių statybos įmonių, o tuo pačiu – ir mažesnes maržas, konkurencingesnius pasiūlymus. Kitaip tariant, šiandieninė rinka – itin palanki užsakovams, planuojantiems plėtoti naujus projektus. Įžvalgesni rinkos dalyviai skuba ja pasinaudoti, nes jau dabar galime numatyti, kada situacija ims keistis – grįžti į įprastas vėžes.

Konkursuose – ir žinomi, ir negirdėti vardai

Jei ankstesniais metais, statybos sektoriaus apimtims kasmet augant, konkursai sulaukdavo vos kelių dalyvių, o užsakovai neretai turėdavo asmeniškai kviesti pageidaujamus statytojus pateikti savo pasiūlymus bei net taikytis prie įtempto jų užimtumo grafiko, jau antrus metus gyvename pagal visiškai kitokias žaidimo taisykles.

Kritus naujų projektų statybų konkursų skaičiui, juose kartais dalyvauja net iki dešimt bendrovių. Dėl galimybės įgyvendinti projektą varžosi ir rinkos senbuviai, didžiosios įmonės, ir nauji ar mažiau girdėti vardai. Taip pat itin didelis dėmesys yra skiriamas žemai kainai, o dėl jos kartais net gali nukentėti kokybė, kai dalis konkursų dalyvių laikosi žemesnių reikalavimų statybvietės įrengimui, darbų saugai ar kitiems šioje rinkoje itin svarbiems aspektams.

Mažesnės maržos – laikinai nusistovėjęs rinkos standartas

Besivaržydamos tarpusavyje statybos kompanijos siūlo konkurencingesnes kainas. Šiuo atžvilgiu taip pat nesame išimtis Europoje. Statybų rinkos ekspertų analizės rodo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje statybų kainų pasiūlymai konkursuose pernai ir šiemet kai kuriais atvejais galėjo mažėti net iki 10 proc. Iš dalies tai paaiškina Europos rinkoje statybos medžiagų kainos sumažėjimas vidutiniškai 5 proc., nors jį ir kompensuoja augantys darbo jėgos kaštai.

Visgi pagrindinis užsakovams patrauklesnių pasiūlymų atsiradimo variklis tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse išlieka išaugusi konkurencija.

Galimybė plėtotojams bei kitiems, planuojantiems statybas

Susiklosčiusi situacija atvėrė unikalų, patrauklų, tačiau laikiną galimybių langą NT plėtotojams ir kitiems statybas planuojantiems verslams. Išaugusi konkurencija reiškia, kad dažnas šiandien paskelbtas konkursas sulauks dalyvių bei pasiūlymų gausos, užtikrinančios ne tik geresnę kainą, bet ir platesnes kitų aspektų pasirinkimo galimybes: kokybės standartų, veiklos principų, komandos, terminų ir kitų lemiamų faktorių, kuriuose laisvės aktyvaus ekonominio augimo laikotarpiais plėtotojai turi kiek mažiau.

Matome, kad patyrę rinkos žaidėjai šį galimybės langą atranda: diskutuojama apie ne vieną ateities projektą, kurio sąlygas plėtotojai ar kiti užsakovai užtvirtinti nori jau dabar. Tai – gana logiškas veiksmas, vertinant trumpojo laikotarpio perspektyvas Lietuvos ir Europos statybų rinkoje.

Kada kainos vėl ims augti?

Netrukus statybos rinka Lietuvoje turėtų vėl suaktyvėti dėl nemažo į ją įsiliesiančių didelių projektų skaičiaus. Tarp svarbiausių planuojamų statybų yra „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, Rūdninkų poligonas ir kiti valstybės inicijuojami karinės pramonės objektai, Nacionalinis stadionas, koncertų salė „Tautos namai“,  „Akropolis Vingis“,  „Darnu Group“ projektas Užusienyje, biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio zonų kvartalas „Horizontai“ Vilniaus centriniame verslo rajone. 

Šie ir kiti rinkoje suplanuoti bei laukiami projektai turėtų jau kitąmet grąžinti paklausos bei pasiūlos santykį į labiau įprastas, ilgametes vėžes bei šiokį tokį stabilumą, kuris vėl, tikėtina, lems konkurencijos sumažėjimą bei kainų grįžimą į ankstesnį lygmenį.

Remiantis Europos Komisijos prognoze, ekonominė situacija visoje ES pradės gerėti kitąmet, kai stabilizuosis infliacija ir investicinės sąlygos taps palankesnės. Tai lems vidaus paklausos augimą, gerėjančias finansavimo sąlygas ir didesnes investicijas į statybos projektus​.

Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje ekonominis augimas turėtų pradėti atsigauti jau šių metų antroje pusėje, o kitąmet vidutinis augimas sieks apie 1 proc.

Prancūzijoje šiemet statybų rinkoje vis dar turėtume stebėti 6 proc. nuosmukį, tačiau kitų metų pradžioje tikimasi pastebimo atsigavimo dėl reikšmingų investicijų į viešojo transporto infrastruktūrą bei bendros ekonominės situacijos gerėjimo.

Visi šie aspektai bei situacija didžiosiose Europos rinkose turi tiesioginę įtaką ir mums, todėl, planuojant ateities investicijas, svarbu atsižvelgti ne tik į prognozes Lietuvai, bet ir bendras tendencijas Europoje. Šiuo metu stebime situaciją, kai galimybių langas plėtotojams turėtų užsiverti per artimiausius metus.