Pastarasis pusmetis Lietuvoje: ir džiugios, ir neraminančios žinios

Mokomės skaičiuoti CO2 pėdsaką

Turbūt didžiausia aktualija ir naujovė mūsų rinkai – mokymasis skaičiuoti savo veiklos kuriamą CO2 pėdsaką. Pradėjome tai daryti jau prieš kurį laiką, ruošdamiesi artėjantiems pokyčiams reguliavime, mūsų komandai tai reiškė daugybę eksperimentų, skirtingų metodikų testavimo ir efektyvumo paieškų. Matome, kad duomenų sekimas ir analizė keičia suvokimą: galimybė tiksliai žinoti savo veiklos įtaką aplinkai verčia susimąstyti ir įkvepia komandoje alternatyvių, tvaresnių sprendimų paieškas.

CO2 poveikio skaičiavimas reiškia, kad turime įvertinti visas emisijas, susijusias su statybos procesu, įskaitant medžiagų gamybą, transportavimą ir statybos darbų metu išskiriamą anglies dvideginį. Akivaizdu, kad šiame procese itin svarbų vaidmenį užims duomenų apdorojimą užtikrinančios technologijos, į kurių diegimą Lietuvos bendrovės taip pat ėmėsi gausiai investuoti.

Tačiau jau dabar galima drąsiai teigti, kad CO2 skaičiavimas keis mūsų rinką: gebėjimas tiksliai įvertinti aplinkai daromą įtaką bei žalą, tikėtina, lems tiek besikeičiančius užsakovų, tiek ir mūsų pačių procesų ir medžiagų pasirinkimus.

Svarbu rinkoje aptarti ir įvertinti riziką, kad bendrovės gali rinktis kiek skirtingus skaičiavimo metodus, lemsiančius ir skirtingus rezultatus. Vienodas standartas leistų išvengti tiek klaidų, tiek manipuliavimo duomenimis.

Išaugusi konkurencija – galimybė užsakovams

Visi statybų rinkos dalyviai pastebėjo pastaraisiais metais dėl geopolitinių bei ekonominių turbulencijų sumažėjusį privačių statybos konkursų kiekį. Tai reiškia reikšmingai išaugusią konkurenciją, didesnį dalyvių kiekį konkursuose ir konkurencingesnius kainų pasiūlymus.

Šis laikotarpis – ne tik iššūkis, bet ir galimybė planuojantiems plėtoti vieną ar kitą projektą. Matant tokius reikšmingus artėjančius projektus, kaip „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, Rūdninkų poligonas ir kiti valstybės inicijuojami karinės pramonės objektai, Nacionalinis stadionas, koncertų salė „Tautos namai“,  „Akropolis Vingis“,  „Darnu Group“ projektas Užusienyje, biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio zonų kvartalas „Horizontai“ Vilniaus centriniame verslo rajone, akivaizdu, kad išaugus pasiūlai konkurencija ir vėl netruks sumažėti, o kartu su ja – ir pasiūlymų konkurencingumas.

Matome, kad šiuo metu egzistuojantį galimybių langą jau pastebėjo ir renkasi išnaudoti dalis plėtotojų.

Darbo jėgos trūksta ir mums

Matome, kad Europoje vyraujančios darbo jėgos trūkumo tendencijos akivaizdžiai galioja ir Lietuvoje. Tai patvirtina ne tik mūsų ir kitų rinkos žaidėjų asmeninė patirtis, bet ir statistika. Neseniai šia tema bendravome su darbo paieškos platformos „CVMarket.lt“ ekspertais.

„Trūksta žmonių darbui tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Jau keletą metų ypač trūksta suvirintojų ir betonuotojų. Taip pat sunkiau randami elektrikai, šildymo / vėdinimo sistemų montuotojai“, – sakė įmonės atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Pasak jos, nors visuomet buvo įprasta, kad daugiausiai darbo pasiūlymų yra skelbiama dažnai besikeičiančiose pozicijose pardavimų, aptarnavimo, maitinimo, transporto ar gamybos sektoriuose, tačiau pastaraisiais metais statybų rinkos skelbimai taip pat užtikrintai įsitvirtino tarp TOP 10 daugiausiai atvirų pozicijų turinčiųjų.

Pasikartosiu, kad šią problemą turime spręsti bendromis pastangomis: rinkos įvaizdžio gerinimas ir aktyvus darbas su jaunąja karta galbūt galėtų tapti raktu į mažesnius iššūkius atliepiant statybų poreikį ateityje.