2025-ieji: Statybų sektoriaus lūžio metai. Kaip išlikti konkurencingiems?
Statybų sektorius nestovi vietoje, tačiau 2025-ieji žymi ne šiaip pokyčius, o lūžio pradžią. Aplinkosaugos reikalavimai tampa išskirtinai griežti, skaitmeninės technologijos pamažu virsta kasdienybe, o darbo jėgos trūkumas jau nebe problema – tai nauja realybė. Kas laukia Lietuvos statybų rinkos ir kaip verslai gali ne tik prisitaikyti, bet ir įgauti konkurencinį pranašumą?
Tvarumo reikalavimai: iššūkis ar galimybė?
2025-ieji įtvirtina naują realybę – statyba be anglies dvideginio emisijų tampa ne vizija, o reikalavimu. Europos Komisija nubrėžė aiškią kryptį: nuo 2030 m. visi nauji pastatai privalės būti neutralūs aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Skandinavija jau žengia priekyje – Suomija ir Norvegija jau taiko visuminės anglies apskaitos metodikas, o prie jų sparčiai jungiasi Airija, Ispanija ir Čekija.
Didieji rinkos žaidėjai nelaukia paskutinės minutės. „Skanska“ diegia betono alternatyvas su 30 proc. mažesniu CO2 pėdsaku, eksperimentuoja su bio pagrindu pagamintomis statybinėmis medžiagomis. O Lietuva? Ar mūsų statybų pramonė pasiruošusi tokiam šuoliui?
Modulinė statyba: nauja konkurencinio pranašumo formulė
Modulinė statyba tampa viena iš pagrindinių strategijų siekiant greitesnių, pigesnių ir efektyvesnių statybų. Karas Ukrainoje ir tiekimo grandinių krizė parodė, kad priklausomybė nuo importuojamų medžiagų gali tapti esminiu veiklos stabdžiu. Todėl Vokietija investuoja į vietines „EcoPrefab“ gamyklas, o Jungtinė Karalystė plečia modulinio būsto gamybą dešimteriopai.
Lietuva taip pat privalo sekti šia kryptimi. Investicijos į modernias modulinės statybos technologijas ne tik padės optimizuoti kaštus ir darbo jėgos poreikį, bet ir suteiks pranašumą rinkoje.
Skaitmeniniai dvyniai: statybos, kurios „mąsto“
Dar vakar skaitmeniniai dvyniai buvo inovatyvi idėja, o šiandien jie tampa privalomu įrankiu. Šios technologijos leidžia simuliuoti statybų procesą prieš pradedant darbus, identifikuoti rizikas, mažinti kaštus ir užtikrinti efektyvumą.
Pavyzdžiui, Vokietija jau pritaikė skaitmeninius dvynius elektros tinklų optimizavimui, Prancūzija juos diegia didmiesčiuose transporto srautų valdymui. Lietuvoje su „Naresta“ komanda jau kuriame skaitmeninius modelius, leidžiančius realiu laiku analizuoti pastato eksploatacijos duomenis.
Lietuvos rinka auga, iššūkiai – taip pat
2025-ieji bus viešųjų investicijų metai. Krašto apsaugos infrastruktūros plėtra (Rūdninkai, Pabradė, Rukla), kelių rekonstrukcija, „Rail Baltica“ projektas, atsinaujinančios energetikos parkai – visa tai taps rinkos varikliais. Didžiųjų statybų bendrovių kalendoriai – visiškai užpildyti, naujus privačius projektus įterpti bus vis sunkiau.
Tačiau šią plėtrą lydi dideli iššūkiai. Statybų sektoriuje jau dabar trūksta apie 15 proc. darbuotojų, o jų amžiaus vidurkis nuolat auga. Jeigu situacija nesikeis, statybų kaštai toliau didės, o projektų terminai ilgės.
Kaip tai spręsti? Pirmas žingsnis – investicijos į statybos profesijos prestižą. Turime pritraukti jaunimą, skatinti specialistų rengimą ir modernizuoti darbo rinkos planavimą. Tam tikrai nepadeda pastaruoju metu rinkoje matomos reklamos, statybų profesionalus pristatančios kaip neišprususius stuobrius.
Gyvenamojo NT perspektyvos: daugiau kokybės, mažiau kiekybės?
Būsto pardavimai demonstruoja stabilizacijos ženklus, tačiau statybų apimtys gali kristi. Pagrindinė priežastis – drastiškai sumažėjęs statybos leidimų skaičius ir lėtai vykstantis derinimas. Vis dėlto aukščiausios klasės būsto segmentas išlieka aktyvus, o tai rodo, kad plėtotojai mato stiprią paklausą premium projektams.
Ar tai reiškia, kad artimiausiais metais matysime mažiau naujų projektų, bet su aukštesne pridėtine verte? Tikėtina.
Jeigu vienas žodis galėtų apibūdinti 2025-uosius, tai būtų „prisitaikymas“. Skaitmeninė statyba, tvarumas, darbo rinkos transformacija – tai jau yra realybė.
