Perimti Vilniaus daugiafunkcio Nacionalinio stadiono komplekso statybas „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis apsisprendė per savaitę, tam lemtingu tapo „Naresta“ vadovo Tado Grincevičiaus laiškas, didžiausias iššūkis šiuo metu yra šiuolaikiniams poreikiams pritaikyti prieš daugiau nei dešimtmetį rengtą komplekso projektą, o jam valdyti buriama nauja ekspertų komanda, prie kurios prisijungti pakviesti Vilniaus „Žalgiris“ bei „Rytas“. Visa tai komplekso kūrėjų komanda atskleidė renginyje „Statybų forumas 2025“ vykusioje diskusijoje.
„Noriu, kad šis kompleksas būtų tikrai geras, kad augintų Lietuvos sportą. Todėl dabar kasdien bendraujame su Vilniaus miesto savivaldybe, su jų teisininkais – ieškome būdų patobulinti projektą, kuris buvo paruoštas prieš 16 metų. Einame per kiekvieną patalpą, detaliai aptarinėjame, vertiname, ko reikia šiandieniniams sportininkams, renginiams, žiūrovams. Kalbamės su miesto komandų atstovais, fanų bendruomene. Norime, kad viskas vyktų kuo greičiau, bet tokie dalykai greitai nevyksta. Ką tik galime, tą pagerinsime. Šiandien stadione suplanuota 18 tūkst. vietų, bet patobulinsime, bus 19 tūkst.“, – kalbėjo A. Avulis.
Pasak pirmojo etapo generalinės rangovės, vienos iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ vadovo Tado Grincevičiaus, iššūkių, kaip ir kiekvienose statybose, yra, tačiau darbai vyksta laiku.
„Svarbiausia užduotis tokio mastelio projektuose – padaryti gerą pradžią. Teisingai suplanuoti, numatyti, užsakyti, nupirkti. Tuomet pabaigą pavyksta pasiekti laiku ir kokybiškai. Ta pradžia yra padaryta, statybos vyksta sklandžiai. Bet, žinoma, kasdien komanda sprendžia tūkstančius smulkių klausimų, kurie kyla bet kuriame projekte – net ir butą remontuojant.
Per visą statybų laikotarpį stadione dirbs apie 50 įvairių subrangovų, tad bendradarbiavimas, projekto valdymas, bendro tikslo matymas čia – raktiniai aspektai“, – teigė T. Grincevičius.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas diskusijos dalyviams priminė, kad darbai netrukus prasidės ne tik statybų aikštelėje, bet ir aplink ją.
„Mūsų užduotis – pasirūpinti prieigomis. Kitais metais prasidės didelė šalia esančios sankryžos rekonstrukcija. Taip pat keliolika milijonų eurų investuosime į Mamuto parko sutvarkymą, užtikrinsime, kad kompleksą būtų patogu iš centro pasiekti pėsčiomis“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Jis atsakė ir į nuolat keliamą klausimą dėl parkavimo vietų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovo teigimu, niekur pasaulyje į tokius didelius renginius žmonės nevažiuoja automobiliais – vykstama viešuoju transportu arba pėsčiomis.
„Londone į futbolą juk tikriausiai nevykstate automobiliu? Kauno pavyzdys taip pat parodė, kad į didelius koncertus žmonės užlipa ir į kalną, prie Žalgirio arenos irgi yra vos keli šimtai vietų automobiliams, tačiau visiems pavyksta susirinkti. Pasirūpinsime ir atvykstančiais iš kitų miestų: jiems bus skirtos „Park & ride” stotelės, pritaikytas viešojo transporto eismas“, – sakė A. Bužinskas.
Jis pabrėžė, kad Vilniuje kylantis projektas – pirmasis futbolo stadionas Lietuvoje, nes Kaune veikia ne futbolo, o lengvosios atletikos stadionas.
Apsisprendė perskaitęs laišką
„Labai tiksliai prisimenu, kaip 2023-iaisiais prieš Kalėdas, taigi, lygiai prieš dvejus metus pas mane atėjo „BaltCap“ fondas ir paprašė pagalbos. Savaitę skaitėme dokumentus, apsispręsti reikėjo greitai. Pelkė buvo klampi, bet gimė noras imti ir padaryti, nes tai – iššūkis, o iššūkiai, kurie leidžia sukurti ką nors prasmingo, mane žavi“, – kalbėjo A. Avulis.
T. Grincevičius prisiminė iš „Hanner“ valdybos pirmininko tuo metu gautą elektroninį laišką.
„Pateikėme savo matymą ir vieną vakarą radau Arvydo žinutę: Tadai, tavo laiškas mane įtikino – darom. Nuo tada ir pradėjome aktyvų darbų planavimą. Susitarėme, kad darbus baigsime ne tuomet, kai pastatysime stadioną, bet tą dieną, kai jis gaus UEFA IV kategorijos sertifikatą. Tai reiškia, kad turės būti sužaistos testinės varžybos, po jų išsamiai įvertinta kokybė, jei reikės – atlikti patobulinimai. Rungtynių žiemą juk nežaisi, vadinasi, darbus turime baigti ir stadioną paruošti sportininkams 2027-ųjų rudenį“, – sakė „Naresta“ vadovas.
Kam Vilniui stadionas?
Diskusiją moderavęs visuomenininkas Andrius Tapinas klausė pašnekovų, ar Vilniui tikrai yra reikalingas toks didelis stadionas, jei į futbolo varžybas iki šiol vidutiniškai susirinkdavo vos 600-700 žiūrovų.
„Paklausą sukuria gera infrastruktūra. Kai aktyviai tiesėme dviračių takus, mūsų irgi klausė – kam, juk Vilniuje nėra tiek dviratininkų? O dabar vasaromis dviračių takuose jau susidaro kamščiai. Taip pat, tikiu, nutiks ir su futbolu bei kitais stadione vyksiančiais renginiais: kai turėsime kur pakviesti, žmonės ateis, lygis augs“, – sakė Vilniaus miesto administracijos vadovas.
Jam antrino ir A. Avulis, jis įsitikinęs, kad ilgainiui Vilniui gali reikėti ir dar didesnio stadiono.
„Šiandien ateina 600, netrukus ateis 6 tūkstančiai, tuomet – 16 tūkstančių, o tada jau kalbėsime ir apie dar didesnio stadiono statybas“, – teigė „Hanner“ vadovas.
Pasak jo, po vilniečių sporto bendruomenės išreikšto nepritarimo, atsisakyta minčių komplekso operavimą patikėti Kauno arenos ekspertams.
„Kuriame naują komandą, naują grupę iš tų, kurie šį bei tą išmano, taip pat kviečiame, kad toje komandoje būtų tiek Vilniaus „Žalgiris“, tiek „Rytas“, nes norisi, kad miesto komandos turėtų dalį šitame procese.
Kol kas neturime aiškaus susitarimo, bandome sudėti, kad operavimo valdyme būtų žmonės, kurie supranta, kaip organizuoti renginius. Tas kompleksas yra labai didelis ir valdyti jį reikia taip, kad jis uždirbtų pinigus. Ir kad tų pinigų dalis atitektų mūsų miesto komandoms“, – sakė A. Avulis.
