Viena iš seniausių profesijų, be kurios neįsivaizduojame savo miestų, bendruomenių ir patogaus gyvenimo – statybos – šiandien tampa nebeatpažįstama, sako šioje rinkoje dešimtmečius dirbantys ekspertai. Artėjančią Statybininkų dieną sektorius pasitinka dvejopomis nuotaikomis: rinka atsidūrė svarbioje kryžkelėje.
„Iš vienos pusės, visoje Europoje garsiai skamba pavojaus varpai: nebeturime statybininkų. Iš kitos pusės, galime garsiai girtis, kad, mūsų profesijai tapus modernia bei išmania, statybininkėmis, projektuotojomis nori tapti vis daugiau moterų. Tai – labai įkvepianti tendencija, kuri rodo ne tik pokyčius visuomenėje, bet ir itin greitą mūsų rinkos technologinį tobulėjimą“, – teigia „Naresta“ įkūrėjas Arūnas Šlenys.
Pasak jo, technologijos, inovacijos ir įtraukiantis požiūris į darbuotojus verčia sektorių Lietuvoje ir visoje Europoje keistis kaip niekada anksčiau.
Darbo jėgos trūkumas: susiduriame su realia grėsme
Europos statybų sektorius, A. Šlenio teigimu, susiduria su rimta darbo jėgos krize. Europos statybų pramonės federacijos (FIEC) duomenimis, Europoje trūksta daugiau nei 2,7 mln. statybų specialistų, o tai sudaro apie 7–8 proc. visų sektoriaus darbo vietų. Didžiausias trūkumas šiandien jaučiamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Šiaurės šalyse, tuo tarpu Rytų Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, vargsta tiek bandydamos išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, tiek pritraukti jaunus specialistus.
„Europos Komisijos prognozės rodo, kad iki 2027 m. statybų sektoriuje darbo vietų paklausa augs 5–6 proc., ypač – dėl žaliųjų ir skaitmeninių pertvarkų projektų, tokių kaip energiją taupantys būstai ar infrastruktūros modernizavimas. Mes ir savo akimis jau puikiai matome, kad statybos apimtis sparčiai augina gynybos infrastruktūra, kurios didieji darbai dar net neprasidėjo”, – sako „Naresta“ valdybos pirmininkas.
Eurostat preliminarūs šių metų duomenys patvirtina, kad sektoriuje apie 7–8 proc. pozicijų yra sunkiai užpildomos, o Lietuvoje darbo jėgos trūkumas siekia apie 12 proc. ir viršija ES vidurkį.
„Ypatingai rinkoje trūksta inžinierių, kvalifikuotų meistrų ir skaitmeninių technologijų specialistų, sensta ir mūsų darbininkai. Didžiosios statybų bendrovės turi privalumų: savo komandą išlaikome stabilią užtikrindami itin geras darbo sąlygas, vidurkius lenkiantį atlygį, įdomius ir įvairius projektus, galiausiai – abipusiai jaučiame ilgametę ištikimybę. Tačiau mažesniems žaidėjams ar naujai į rinką žengiančioms bendrovėms yra tikrai sunku: matome desperatiškus bandymus ieškoti žmonių, nes darbo yra, tik specialistų jam atlikti – nepakankamai”, – teigia A. Šlenys.
2024 metų Statistikos departamento duomenimis, 22 proc. statybų darbuotojų Lietuvoje buvo vyresni nei 50 m., tuo tarpu vos 4 proc. jaunų žmonių (18–29 m.) dirbo šiame sektoriuje. Pavyzdžiui, darbą IT srityje pernai buvo pasirinkę 18 proc. 18–29 m. šalies gyventojų – daugiau nei keturis kartus statybų rinką lenkiantis skaičius.
„Naresta“ įkūrėjo teigimu, tai – aiškus signalas: be naujos talentų bangos projektai brangs arba ilgės statybų laikas.
Modernios statybos – moterims įdomi karjera
Visgi, pasak eksperto, yra ir gerų naujienų. Visų pirma, šiemet ūgtelėjo Vilnius TECH statybų profesiją pasirinkusių pirmakursių skaičius. Tačiau teigiami pokyčiai matomi ne tik čia.
„Statybos nebėra vien fizinis darbas – šiandien tai inovatyvi, tvari ir technologijomis pagrįsta veikla. Dronai tikrina statybvietes, dirbtinis intelektas optimizuoja projektus, moduliniai pastatai taupo laiką ir pinigus, o tvarios medžiagos tampa norma. Fizinė jėga nebėra pagrindinis kriterijus – svarbiausia tapo kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai ir techninė kompetencija.
Visa tai natūraliai į statybas ėmė vilioti žingeidžias, iššūkių ieškančias, kūrybiškai bei strategiškai mąstančias moteris: vien mūsų komandoje šiandien jau dirba 36 profesionalės. Jos renkasi labai įvairias sritis: nuo darbo statybų aikštelėje iki vadovavimo projektams”, – sako A. Šlenys.
Eurostat duomenimis, 2023 m. moterys sudarė 14 proc. ES statybų sektoriaus darbuotojų, o Lietuvoje pernai jų skaičius pasiekė 13 proc. Šie pokyčiai rodo, kad statybos tampa įtraukiančios ir atviros naujoms idėjoms bei talentams.
Lietuvoje ir Europoje įmonės investuoja į automatizaciją, skaitmenines platformas ir žaliąsias statybos praktikas, kad projektai vyktų greičiau, saugiau ir efektyviau. Moterims statybos siūlo ne tik konkurencingą atlyginimą, bet ir galimybę vadovauti projektams, diegti tvarius sprendimus ir įgyvendinti inovacijas, formuojančias miestus ir ateitį.
„Be statybininkų neišsiversime: kol pasaulyje bus žmonių, tol jiems reikės namų, mokyklų, ligoninių, parkų, kelių bei tiltų. Mūsų profesija gyvuos. Tačiau tam, kad ji klestėtų, reikia jaunos jėgos: ne tik darbui atlikti, bet ir inovacijoms kurti, idėjoms generuoti. Labai džiaugiuosi, kad statybos vis sparčiau tampa lyčiai neutralia profesija, tikiuosi, kad bendromis pastangomis susigrąžinsime ir jaunimo susidomėjimą šia sritimi“, – teigia „Naresta“ įkūrėjas.
