Pastarąjį pusmetį statybų sektorius turėjo blogų, turėjo ir labai gerų žinių. Tačiau viena tiesa išliko nepakitusi: mūsų rinkoje yra tikrai karšta.
„Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius dalinasi svarbiausiomis įžvalgomis, kuo gyvenome nuo metų pradžios ir kuo gyvename šiandien.
Blogiausia pusmečio žinia
Darbuotojų trūksta dramatiškai.
Ypatingai – išsilavinusių, aukštos kompetencijos inžinierių, projektuotojų.
Europos darbo agentūros birželio pabaigoje paskelbti duomenys ir toliau kelia nerimą. Statybų sektorius susiduria su rimčiausia darbo jėgos krize – apie pusė trūkstamų profesijų priklauso būtent šiai sričiai. Demografiniai pokyčiai, senstanti darbo jėga ir mažėjantis gimstamumas siaurina galinčių dirbti šį darbą ratą. Statybų pramonė nevilioja jaunimo ir moterų dėl prasto įvaizdžio ir sudėtingų darbo sąlygų. „Vilnius TECH“ duomenys rodo, kad pastaraisiais metais studijuojančiųjų statybines profesijas sumažėjo daugiau nei perpus, lyginant su situacija prieš du dešimtmečius.
Migrantų darbo jėgos įtraukimas padeda, bet integracijos iššūkiai (kalba, kultūra, darbo sauga) sistemiškai problemos išspręsti neleidžia.
Todėl visai mūsų rinkai labai svarbu didinti sektoriaus patrauklumą. Mūsų pareiga yra savo pavyzdžiu demonstruoti aukštus kokybės bei vertybių standartus bei atskleisti tikrąjį mūsų profesijos grožį: statybų pažangą, inovatyvumą, kūrybiškumą bei suteikiamą galimybę kurti savo šalį. Tai privalome rodyti ne tik potencialiems darbuotojams, bet ir augančiai naujai kartai: moksleiviams, dar ieškantiems savo kelio ir besirenkantiems kryptį, studentams, kuriuos jau nuo pirmo kurso aktyviai vilioja įvairūs technologijų startuoliai. Tuo pačiu turime augti patys: investuoti į mokymus ir naujas technologijas, kad užtikrintume ilgalaikį tvarumą ir konkurencingumą.
Ši situacija – rimtas iššūkis, kurį turi spręsti ne tik verslas, bet ir valstybė bei visa bendruomenė. Tik bendradarbiaudami galime išvengti stagnacijos ir užtikrinti Lietuvos statybų sektoriaus ateitį.
Geriausia pusmečio žinia
Nacionalinis stadionas bus.
Liepos pradžioje atnaujinome pirmojo etapo darbus, traktoriai teritorijoje dirbo po 5 minučių nuo tada, kai gavome leidimą startui. Tvirtai tikiu, kad nacionalinį stadioną su visa papildoma sporto infrastruktūra turėsime 2027-ųjų pabaigoje.
Per pastaruosius pusantrų metų projektas tapo itin klampus – apaugo ieškiniais, gandais bei įvairiais interesais. Viską stebėjau iš pirmos eilės ir galiu drąsiai sakyti, kad iš tiesų viskas yra primityvu: reikia jį įgyvendinti. Sumos, datos bei detalės yra viešos ir kiekvienas gali pasiskaičiuoti kiek uždarbio iš tiesų jame slypi. Mes laikėmės aiškios pozicijos – maksimaliai padėti ir nekenkti. Teisiškai galėjome elgtis priešingai. Kviečiu ir kitus turėti bent panašų požiūrį kaip mes.
Šiame projekte jau išmokome ne vieną pamoką, dar ne vieną išmoksime eigoje. Visomis jomis pasidalinsime.
Ką jums reikia žinoti apie investicijas į gynybos infrastruktūrą
Krašto apsaugos ministerija (KAM) per artimiausius trejus metus apie 3 mlrd. eurų investuos į karinės infrastruktūros plėtrą, dalis darbų jau prasidėjo, aktyviai vyksta konkursai naujiems projektams.
Tai reiškia, kad statybų rinkos užimtumas šiuo laikotarpiu augs apie 20 proc. Jau ne pirmus metus besitęsiančioje situacijoje, kai darbo jėgos trūksta bei darbo atlygis nuosekliai auga, užsakovams tai greičiausiai reikš didėjančias kainas ir ilgėjančius darbų terminus.
Išeitis čia turime dvi, viena iš jų – statybų bendrovių, kita – užsakovų rankose. Visų pirma, užsakymus teikti reikėtų jau dabar, kol didieji viešųjų pirkimų konkursai dar yra eigoje ar nepradėti. Antra, statybų rinka turi išmokti bendradarbiauti – laimėjusioms stambius konkursus bendrovėms naudinga būtų darbams pasitelkti mažesnius rinkos dalyvius, užuot viliojus jų darbuotojus. Susikoncentravimas vien tik į viešuosius gynybos projektus – pavojingas ir nestabilus, nes po trejų metų ši sritis išseks.
Ar lietuviškos statybų įmonės pasiruošusios patenkinti visus poreikius?
Didžiosios lietuviškos generalinės rangos bei statybų įmonės turi solidžią patirtį ir techninę bazę, leidžiančią įgyvendinti didelius, sudėtingus projektus. Didesnė nei 30 metų darbo patirtis, kruopštus rizikų valdymas ir investicijos į modernias technologijas užtikrina mūsų pasirengimą.
Tačiau rinkos apimtys verčia nuolat didinti pajėgumus. Darbuotojų trūkumas yra jaučiamas vis aštriau bei tampa viena iš pagrindinių temų mūsų rinkoje. Išmanios technologijos leidžia efektyviau planuoti ir valdyti darbus, tačiau tai nėra panacėja.
Nusiteikime gyventi įtampos sąlygomis.
Kas vyksta su kainomis?
Darbo užmokestis auga vidutiniškai 6–8 proc. per metus. Medžiagų kainos, nors ir nebe taip svyruoja, vis dar išlieka didesnės nei prieš pandemiją. Viešųjų projektų sutartys dažnai apima kainų indeksavimo sąlygas, leidžiančias padengti infliacijos keliamus iššūkius, bet tuo pačiu tai didina užsakovo išlaidas ir projekto galutinę kainą.
Statybų rinkos užimtumas taps vienu iš svarbių faktorių paslaugų brangimui: jau artimiausiu metu galime tikėtis augančių kainų.
Perkančiosioms organizacijoms taip pat svarbu auginti raumenis
Įgyvendinant didelio masto projektus vis svarbesnė tampa užsakovų kompetencija. Nors situacija gerėja, dažnai užsakovų vidinės galimybės koordinuoti sudėtingus pirkimus ir projektus yra ribotos.
Viešųjų pirkimų procedūros dažnai orientuojasi į mažiausią kainą, kuri neretai būna niekuo nepagrįsta, tačiau pagal įstatymą teoriškai teisinga, kas kartais lemia projektų kokybės ir terminų problemas. Efektyviam statybų procesui reikalingas skaidrus bendradarbiavimas, pasitikėjimas tarp užsakovo ir rangovo, veiksnūs projektuotojai bei užtikrintas finansavimas.
KAM pavyzdys – Infrastruktūros valdymo agentūros pertvarka – rodo valstybės norą stiprinti šias sritis ir užtikrinti projektų sklandumą.
Atsinaujinanti energetika tampa vis dažnesne tema statybose
Vėjo, saulės elektrinių ir vandenilio infrastruktūros plėtra atveria naujas nišas statybų rinkai.
Artimiausiu metu prasidės Baltijos jūros vėjo parko „Kuršių nerija“ statybos (~700 MW), kurių vertė viršys 1 mlrd. eurų.
Iki 2030 metų Lietuvoje planuojama sukurti 1,3 gigavato vandenilio gamybos pajėgumus. Tai reiškia didelį kiekį švarios energijos, galinčios aprūpinti tiek namus, tiek įmones. Šiuo metu vandenilio gamybos projektai jau vykdomi Klaipėdoje ir Vilniuje, kuriamas vamzdynų koridorius, kuris sujungs Šiaurės ir Baltijos šalis, leisdamas efektyviai tiekti vandenilį visam regionui.
Mūsų rinkai tai reiškia naujas kompetencijas ir naujo pobūdžio specialistų ugdymą, o privataus sektoriaus užsakovams – dar didesnę konkurenciją dėl statybų profesionalų laiko.
Žvilgsnis į ateitį
Gynybos infrastruktūros projektai – laikini, todėl atsakingas požiūris mūsų sektoriaus bendrovėms yra diversifikuoti veiklą, aktyviai bendradarbiauti bei užtikrinti visų projektų – nuo gyvenamųjų namų iki ligoninių ar mokyklų – kokybišką įgyvendinimą.
Turime ne tik ieškoti sprendimų darbuotojų trūkumui, diegti technologijas, bet ir vis didesnį dėmesį skirti naujo tipo statyboms: atsinaujinančios energetikos, gyvybės mokslų ir kitoms pažangioms sritims.
Mes „Narestoje“ didžiuojamės gausia patirtimi, profesionalia komanda, į kurios motyvaciją bei norą augti kartu nuolat investuojame, ir vis sudėtingesniais projektais, kurie skatina mus tobulėti ir leidžia augti kaip profesionalams.
