Sostinės Inovacijų pramonės parke pradėtos vieno iš ambicingiausių pastarųjų metų gyvybės mokslų projektų Lietuvoje statybos. „Naresta“ kloja pirmosios Europoje ir vienos iš pirmųjų pasaulyje brazeino gamyklos pamatus. Bendrovė pasirašė objekto statybos generalinės rangos sutartį su lietuvių biotechnologijų įmone „Pentasweet”.
Viso projekto investicijų vertė – 65 mln. eurų.
Statomas daugiau nei 8 tūkst. kv. m ploto, keturių aukštų A++ energinės klasės gamybos pastatas, iškilsiantis 1,2 hektarų sklype. Statybos pradėtos vasarį, o projektą užbaigti planuojama per 12 mėnesių.
„Tai technologiškai sudėtingas pramonės objektas, kuriame konstrukciniai, architektūriniai ir inžineriniai sprendimai turi būti maksimaliai suderinti su itin jautria gamybos technologija. Jis reikalauja farmacijos lygio tikslumo, tačiau kartu turi būti ekonomiškai efektyvus. Mūsų patyrusiai komandai tai – dar vienas iššūkis ir tuo pat metu – galimybė dar kartą įdarbinti sukauptas praktines gyvybės mokslų infrastruktūros kūrimo žinias“, – sako „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.
Bendrovė yra atsakinga už visą pastato statybą.
Naujajame pastate precizinės fermentacijos būdu bus gaminamas baltyminis saldiklis brazeinas, net 1500 kartų saldesnis už įprastą cukrų. Ši technologija leidžia išgauti saldiklį be cukranendrių ar cukrinių runkelių, nenaudojant didelių žemės plotų ir pesticidų, o gamybos procesas pasižymi žiedinės ekonomikos principais.
„Pentasweet“ sukurtas brazeinas jau sulaukia tarptautinio dėmesio. Iki šiol pasaulyje šis baltymas nebuvo gaminamas tokiais kiekiais ir tokia kaina, kad galėtų realiai konkuruoti rinkoje.
„Maisto pramonė laukia ne pažadų, o produkto. Mūsų tikslas – sukurti infrastruktūrą, kuri leistų gaminti aukščiausios kokybės brazeiną pramoniniu mastu ir padaryti jį finansiškai prieinamą“, – sako „Pentasweet“ bendrovės valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius.
Jo teigimu, kokybės standartai šiame projekte iš esmės prilygsta farmaciniams.
„Dirbame maisto rinkoje, todėl tikslumo ir švaros reikalavimai išlieka tokie patys kaip ir farmacijoje. Tai reiškia, kad pats pastatas tampa technologijos dalimi – nuo inžinerinių sistemų stabilumo iki mikroklimato kontrolės“, – pabrėžia D. Tvarijonavičius.
Brazeinas yra laikomas vienu iš perspektyviausių saldiklių pasaulyje, jis skirtas tiek cukraus vartojimą ribojantiems žmonėms, tiek sergantiems diabetu ar siekiantiems mažinti svorį. Dėl savo molekulinių savybių jis neturi neigiamo poveikio žarnyno mikrobiotai.
„Ši gamykla yra žingsnis nuo laboratorijos prie realios rinkos. Lietuva tampa aukštos pridėtinės vertės biotechnologinių sprendimų gamybos centru“, – teigia medicinos ir biochemijos mokslų daktaras D. Tvarijonavičius.
Gamykloje planuojama sukurti 30 naujų darbo vietų.
Pastato projektą parengė architektų studija „TEC Industry“, o už projektavimo ir statybos procesų valdymą, techninę priežiūrą bei rizikų kontrolę atsakinga statybos projektų valdymo įmonė „Viconus”.
„Šis projektas pirmiausia reiškia atsakomybę ir pasitikėjimą. Visos jo dalys – konstrukcijos, inžinerinės sistemos, technologiniai sprendiniai – yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, todėl kiekvienas sprendimas turi įtaką visam pastatui“, – sako „Viconus“ direktorius Renatas Viršilas.
„Viconus“ šiame projekte vykdo projektavimo darbų pirkimus ir projektavimo valdymą, statybos darbų pirkimus, statybos valdymą ir techninę priežiūrą, sprendinių bei pakeitimų koordinavimą, taip pat užtikrina skirtingų projekto dalių suderinamumą ir rizikų kontrolę.
Kuriama moderni ekosistema
Pastatas iškils Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP), kurį vysto viešoji įstaiga „Northtown Vilnius“. Tai – jau trečias „Naresta“ statomas projektas šiame pramonės parke. VCIIP įgyvendinama vizija – sutelkti aukštųjų technologijų įmones, veikiančias prioritetinėje valstybei gyvybės mokslų srityje ir suteikti joms modernią infrastruktūrą, pritaikytą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai.
Pasak „Northtown Vilnius“ vadovo dr. Gedimino Pauliukevičiaus, Lietuva ir Vilnius vis geriau įsitvirtina kaip patraukli vieta aukštos pridėtinės vertės sektorių plėtrai ir augimui, o mūsų gyvybės mokslų sektoriaus augimo tempai – apskritai išskirtiniai. „Dar svarbiau – kad čia turime ir gerai išnaudoto potencialo, dėl kurio pasaulyje ir išsiskiriame, ir dar nemažai neišnaudoto, galinčio suteikti industrijai naują proveržį. Tačiau tam, kad leistume šiai industrijai toliau augti ir konkuruoti pasauliniu lygiu, turime nesustoti – kurti palankią ekosistemą, skatinti tinklaveiką, vystyti reikiamus infrastruktūros pajėgumus ir naujus objektus, būtinus gyvybės mokslų kompanijų plėtrai”, – įsitikinęs G.Pauliukevičius.
Pasak jo, kiekvienas naujas projektas, stiprinantis Vilniaus ir Lietuvos pozicijas Europos ar net pasaulio priešakyje yra vertingas visai ekosistemai, atkreipia į mus ne tik mokslo, bet ir tarptautinės verslo bendruomenės, investuotojų dėmesį.
VCIIP teritorijoje jau dabar veikia ne viena aukštųjų technologijų įmonė, o netolimoje ateityje įsikūrimą čia planuoja baigti daugiau nei 20 kompanijų, didžioji dalis jų – veikiančių gyvybės mokslų srityje.
Lietuvos biotechnologijų sektorius pastaraisiais metais auga itin sparčiai, o infrastruktūros projektai sudaro sąlygas tolimesniam šios srities verslų vystymuisi. Didesnis aukštųjų technologijų įmonių koncentravimas ir bendradarbiavimas su mokslo institucijomis gali tapti viena iš priežasčių, kodėl Lietuva netolimoje ateityje galėtų tapti viena iš biotechnologijų lyderių regione.
