„Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius teigia, kad per artimiausius trejus metus daugelis mūsų šalyje veikiančių statytojų ženkliai išaugs: ekspertas skaičiuoja, kad jau vykstantys ir suplanuoti karinės paskirties pastatų bei infrastruktūros statybų pirkimai gali sudaryti apie 3 mlrd. eurų investicijų. Nuo rinkos sprendimų priklausys, kaip tvariai verslui pavyks susitvarkyti su šiuo iššūkiu.
„Lietuvos statybų rinkos gylis – apie 5,9 mlrd. eurų (Oficialios statistikos portalo duomenimis) per metus, iš jų apie 2,9 mlrd. eurų pernai sudarė infrastruktūra – keliai, tiltai, likusi suma tenka pastatų statyboms. Neužilgo prasidėsiančios aktyvios gynybai skirtų projektų statybos šią sumą reikšmingai augins.
Tai akivaizdu įvertinus, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau paskelbė daugiau nei milijardo eurų vertės Rūdininkų karinio miestelio antrojo etapo statybų pirkimą, kuris turės būti įgyvendintas per dvejus metus, dar panaši ar šiek tiek mažesnė suma turėtų būti skirta keliems kitiems panašiems kariniams miesteliams Lietuvoje. Matome ir mažesnius pirkimus: amunicijos saugyklų statybos konkursai įvairiose vietovėse, pratybų-treniruočių infrastruktūra, susisiekimo infrastruktūra“, – sako „Naresta“ vadovas.
Rinka augs milijardu per metus
T. Grincevičiaus skaičiavimu, šiandien žinomi statybų pirkimai iki 2028-ųjų į rinką turėtų papildomai atnešti apie 1 mlrd. eurų investicijų per metus.
„Iš diskusijų matome, kad tiek statytojai, tiek medžiagų tiekėjai ir gamintojai yra pasirengę atliepti šį poreikį bei kokybiškai suteikti paslaugas. Kito pasirinkimo tiesiog neturime: gynyba šiandien privalo būti prioritetas.
Tačiau natūralu, kad, paklausai viršijus pasiūlą, viskas ims brangti: nuo medžiagų iki darbuotojų.
Itin didelis iššūkis – kvalifikuoti darbuotojai. Jų trūksta jau šiandien, o per artimiausius metus reikės ypatingai daug. Tačiau iškyla rizika, kad laikinai: rangovams, kurie reikšmingai išplės savo komandas gynybos statybų poreikiams patenkinti, po trejų metų gali tekti vėl jas mažinti, kai didieji projektai pasibaigs“, – perspėja T. Grincevičius.
Darbo jėgos trūks
„Naresta“ vadovo teigimu, Lietuvoje ypatingai trūksta gerų statybų inžinierių, vadovų – kvalifikuotų ir patyrusių profesionalų, išmanančių mūsų šalyje galiojančias tvarkas, įstatymų bazę.
„Iš projektuotojų girdime, kad jie su šia problema susiduria dar aštriau – projektuotojų inžinierių turime dar mažiau, o jų kompetencijos – labai reikalingos tokio masto projektuose.
Trūksta ir darbininkų: iš aplinkinių rytinio bloko valstybių dėl skirtingų priežasčių jų nekviečiame ar jie negali atvažiuoti, tad sprendimų rinka ieško toliau – pavyzdžiui, Filipinuose, Kaukazo šalyse“, – teigia jis.
Eksperto vertinimu, darbuotojų trūkumas labai akivaizdžiai pasijus jau šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje,, pasibaigus daliai didžiųjų gynybos statybų konkursų.
Sprendimas: bendradarbiavimas
T. Grincevičiaus teigimu, tvariausias būdas artimiausius trejus metus teikti kokybiškas statybų paslaugas laiku tiek gynybos sektoriui, tiek privatiems užsakovams, yra itin aktyvus rinkos bendradarbiavimas.
„Labai svarbu, kad visos statybų bendrovės dirbtų tiek su kariniais, tiek su civiliniais projektais, dalintųsi atsakomybę.
Jei dalis rinkos susikoncentruos tik į gynybos statybas, po trejų metų šie projektai baigsis – reikės atleidinėti darbuotojus, mažinti komandas, iš naujo ieškoti klientų bei projektų. Todėl vienintelis tvarus kelias: bendradarbiauti, didžiosioms įmonėms pasitelkti mažesniąsias konkrečioms užduotims atlikti, užuot laikinai perviliojus jų darbuotojus į savo komandą“, – sako „Naresta“ vadovas.
Jo vertinimu, tai leistų kokybiškiau atliepti ir privataus sektoriaus užsakymus bei būtinas civilinės paskirties statybas šalyje – mokyklų, darželių, ligoninių ir panašiai.
„Geopolitinė situacija lemia, kad gynybos sprendimus turime susikurti greitai, išgyventi įspūdingą laikiną šuolį, tačiau nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime jį priimti tvariai ir kokybiškai“, – įsitikinęs T. Grincevičius.
