„Naresta“ vadovas: 2026-ieji – pasitikėjimo išbandymo metai statybų sektoriui
2025-uosius metus užbaigėme statyboms tapus viena iš visuomenėje aktyviausiai aptarinėjamų temų, teigia vienos iš didsisžiausių statybų bendrovių „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius. Pasak eksperto, statybos, žinoma, negali konkuruoti su politiniais šalyje vykstančiais procesais, tačiau tam, kiek plačiosios visuomenės dėmesio šiandien gauna statybos, precedento tikriausiai nėra.
„Toks viešumo lygis mums yra neįprastas, tačiau jis aiškiai parodo, kad sektorius iš laikomo technine profesija tapo platesnės visuomenės lūkesčių ir diskusijų objektu. Šia galimybe arba pasinaudosime, arba ją sudeginsime. Dėmesį didžiąja dalimi lemia dvi didžiausios rinkoje temos: Rūdninkų gynybos infrastruktūra ir Nacionalinis stadionas“, – sako T. Grincevičius.
Rūdninkų karinis miestelis – pasitikėjimo išbandymas
Rūdninkų karinio miestelio II etapo konkursas – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, jo deklaruojama vertė – iki 1,8 mlrd. eurų. Trukmė – iki 2027-ųjų pabaigos.
„Nieko panašaus Lietuvoje nesame statę, nė viena Lietuvos statybų bendrovė iki šiol nėra prisiėmusi tokio dydžio finansinių, kokybės ir terminų įsipareigojimų. Statyti teks gerai ir greitai, o prieš statant – rasti, kas visa tai finansuos“, – teigia „Naresta“ vadovas.
Šis išbandymas, pasak jo, yra ne tik tų bendrovių, kurios laimėjo konkursus.
„Tai išbandymas mūsų valstybei, nes esame įsipareigoję Vokietijos partneriams, o tuo pačiu – ir visai mūsų rinkai. Savo bendruomenėje daug kalbame apie tai, kad nuo statybų profesijos įvaizdžio didele dalimi priklauso tai, ar šią sritį rinksis studijuoti jauni žmonės, kurių visoms statybų bendrovėms šiandien taip trūksta. Vieši ir matomi projektai kuria mūsų sektoriaus įvaizdį, todėl kokybė ir profesionalumas, įsipareigojimų ir terminų laikymasis juose yra kritiškai svarbus visai mūsų bendruomenei“, – sako ekspertas.
Nacionaliniame stadione pirmąsias varžybas stebėsime 2027-ųjų pabaigoje
Kitas statybininkų profesijos įvaizdžiui labai svarbus projektas yra Nacionalinis stadionas.
„Jo pabaigos terminas sutampa su Rūdninkų karinio miestelio ir čia galime pasidžiaugti, kad, jei Lietuvos neištiks jokios sukrečiančios kataklizmos, 2027-ųjų pabaigoje stadione jau galėsime stebėti pirmąsias tarptautines varžybas.
Stadionas jau iškilo iš duobės, kartu su partneriais INHUS montuojame pirmojo aukšto sienas, visuomenei pristatėme laukiamiausią stadiono atributą – sukonstruotus pirmuosius tribūnų segmentus. Konstruktyvo darbus baigti planuojame 2026-ųjų pabaigoje. Šiuo metu statybų aikštelėje dirba 8 subrangovų komandos, apie 50 specialistų.
Teritorijoje taip pat vykdome žemės darbus, įrenginėjame lauko inžinerinius tinklus, paruošėme dviejų šalia stadiono įrenginėjamų treniruotėms skirtų futbolo aikščių pagrindą“, – pasakoja T. Grincevičius.
Tvariai augti leis tik brandus požiūris
Šiuo metu statybų rinkoje karšta – gynybos infrastruktūros užsakymai reikšmingai augins darbų apimtis, specialistų ir technologijų poreikį. Tačiau, akcentuoja ekspertas, svarbu suprasti, kad ši paklausa – laikina.
Į gynybos infrastruktūrą aktyviai investuoti numatyta trejus metus, po jų grįšime į rinkai kur kas labiau įprastą ritmą. Todėl susikoncentruoti tik į strateginius valstybės projektus, T. Grincevičiaus teigimu – pavojinga praktika, o tvarų rinkos augimą užtikrinti gali tik racionalus užsakymų krepšelio paskirstymas ir mažesniųjų rinkos žaidėjų įtraukimas į bendradarbiavimą visuose dideliuose projektuose, užuot viliojus jų specialistus.
Europos statybų rinka pamažu atsigauna
Europos statybų sektorius 2026 m. turėtų pereiti iš stagnacijos į nuosaikų augimą. Turbūt patikimiausias Europos statybų rinkos prognozių šaltinis „Euroconstruct” prognozuoja, kad rinkos atsigavimas sieks apie 2 proc., o pagrindinis impulsas, kaip ir Lietuvoje, ateis iš viešosios infrastruktūros. Energetikos tinklų modernizavimas, transporto projektai, gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra kitąmet taps kertinėmis sritimis, formuojančiomis darbo krūvį rangovams visoje Europoje.
Darbo jėgos trūkumas ir toliau – kritinis
Didžiausia struktūrinė problema Lietuvoje ir Europoje išlieka darbo jėgos trūkumas, sako „Naresta“ vadovas.
„Kvalifikuotų specialistų skaičius krenta greičiau nei rinka spėja prisitaikyti, darbo jėga sensta, o pamainos jai nėra. Dėl to rangovams tampa sudėtinga išlaikyti projektų tempą, o darbo užmokesčio augimas tampa neišvengiamas. Tai daro tiesioginę įtaką terminų patikimumui ir tiekėjų atrankai, todėl labai tikėtina, kad visoje Europoje rangovai konkursuose bus vis dažniau vertinami ne tik pagal kainą, bet ir pagal komandos pajėgumą realiai įgyvendinti projektą laiku“, – sako T. Grincevičius.
Išlieka ir kitos ilgalaikės tendencijos: nuolat griežtėja tvarumo reikalavimai, skaitmenizacija tampa savaime suprantama būtinybe. Visa tai padės ateityje dirbti tiksliau, efektyviau ir kokybiškiau, tačiau, vėlgi, norėdami kurti teigiamą savo profesijos įvaizdį, turime paskubėti prisitaikyti.
Mūsų įvaizdis, reputacija ir ateitis – mūsų pačių rankose, akcentuoja ekspertas.
