„Naresta“ baigė „Northway“ įmonės „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ logistikos centro statybas
„Naresta“ vos per 9 mėnesius baigė statyti „Northway“ įmonių grupei ir „Northway Biotech“ klasteriui priklausančios įmonės „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“ logistikos centrą. Tai – jau antrasis bendras „Naresta“ ir įmonių grupės „Northway“ projektas, kuris toliau plėtoja biotechnologijų infrastruktūrą Lietuvoje bei stiprina tarptautines šalies pozicijas gyvybės mokslų srityje.
„Per devynis mėnesius pastatytas logistikos centras žymi dar vieną reikšmingą etapą plečiant mūsų biotechnologijų miestelio „Bio City“ infrastruktūrą ir kuriant sąlygas tolimesnei plėtrai“, – teigia „Northway“ įmonių grupės įkūrėjas ir valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis.
Statybos – vos per 9 mėnesius
1,7 tūkst, kv. m. ploto A++ energinės klasės logistikos centrą Vismaliukų gatvėje „Naresta“ statyti pradėjo praėjusių metų vasarį, statybų darbai baigti lapkritį. Bendrovės vadovo Tado Grincevičiaus teigimu, komandos profesionalumą statybų aikštelėje tikrino ne tik projekto sudėtingumas, bet ir oro sąlygos: nuo -15 laipsnių šalčio žiemą iki išskirtinai lietingos vasaros. Nepaisant visų iššūkių, komandos patirtis ir inovatyvūs projektų valdymo sprendimai užtikrino laiku įgyvendintus darbus.
„Nors dviaukštis pastatas formaliai priskiriamas sandėliavimo paskirties objektams, jo funkcija yra kur kas platesnė. Čia įrengta biuro erdvė, preciziškai suplanuota sandėliavimo zona ir aukštos – ISO-8 – švaros klasės patalpos su laminarinio oro srauto zonomis, viršslėgio sprendiniais bei kontroliniu šliuzu. Tai – sudėtingas, kelių technologinių lygių kompleksas, kuriam reikalingas itin tikslus projektavimas ir nepriekaištinga statybos kokybė“, – sako T. Grincevičius.
ISO-8 švaros klasės patalpos tapo viena iš sudėtingiausių projekto dalių, nes čia turi būti palaikoma itin švari ir stabili aplinka. Tokiose erdvėse griežtai kontroliuojamas ore sklandančių dalelių kiekis, valdomas oro judėjimas, palaikomas viršslėgis, o visos sienos, lubos ir kiti paviršiai turi būti visiškai hermetiški, lengvai valomi, nekaupiantys dulkių. Dėl šių reikalavimų statybos procesas tapo daug jautresnis smulkmenoms – kiekviena jungtis ar paviršius turėjo būti įrengtas itin tiksliai, kad patalpos atitiktų tokiems standartams keliamus kriterijus.
„Projektas išsiskiria ne tik savo funkcionalumu, bet ir dizainu: kaip ir visi „Bio City“ kuriami statiniai, logistikos centras taip pat turi unikalų fasadą su lamelių apdaila. Tai, jog kiekvienas pastatas – net ir logistikos centras – turi būti estetiški ir puošiantys aplinką, yra svarbi „Northway“ grupės pridėtinė vertė miestui”, – sako „Naresta“ vadovas.
Logistikos centras bus aprūpinamas nutolusia žaliąja energija, taip užtikrinant dar didesnį jo draugiškumą aplinkai.
Tai jau antrasis „Naresta“ projektas su „Northway“ grupe – anksčiau viena iš didžiausių Lietuvoje statybų bendrovė sėkmingai įgyvendino pirmojo Baltijos šalyse Genų terapijos centro statybas. Šis vienas iš didžiausio Europoje biotechnologijų miestelio „Bio City“ etapų yra įsikūręs Gulbinų rajone.
Kuriama moderni ekosistema
Pastatas iškilo Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP), kurį vysto viešoji įstaiga „Northtown Vilnius“. VCIIP įgyvendinama vizija – sutelkti aukštųjų technologijų įmones, veikiančias prioritetinėje valstybei gyvybės mokslų srityje ir suteikti joms modernią infrastruktūrą, pritaikytą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai.
Pasak „Northtown Vilnius“ vadovo dr. Gedimino Pauliukevičiaus, Lietuva išties gali didžiuotis gyvybės mokslų industrijos pasiekimais ir potencialu, tačiau tam, kad leistume šiai industrijai toliau augti ir konkuruoti pasauliniu lygiu, turime vystyti ir naujus infrastruktūros objektus, būtinus jos plėtrai.
„Tokių industrijos lyderių kaip „Northway Biotech“ plėtra VCIIP labai gražiai papildo inovacijų pramonės parko ekosistemą, kurioje mokslo ir verslo sinergija labai svarbi. Tokie projektai padeda skatinti industrijos raidą, inovacijų kūrimą ir diegimą, į Vilnių atkreipia tarptautinės mokslo ir verslo bendruomenės dėmesį”, – teigia dr. G. Pauliukevičius.
Pasak jo, VCIIP teritorijoje jau dabar veikia ne viena aukštųjų technologijų įmonė, o netolimoje ateityje įsikūrimą čia planuoja baigti dar beveik 20 kompanijų, didžioji dalis jų veikia gyvybės mokslų srityje.
„O kuriantis tokiems industrijos lyderiams kaip „Northway Biotech“ turime labai realią galimybę Vilniui tapti svarbiu gyvybės mokslų industrijos centru visame regione”, – teigia jis.
Lietuvos biotechnologijų sektorius pastaraisiais metais auga itin sparčiai, o infrastruktūros projektai
sudaro sąlygas tolimesniam šios srities verslų vystymuisi. Didesnis aukštųjų technologijų įmonių koncentravimas ir bendradarbiavimas su mokslo institucijomis gali tapti viena iš priežasčių, kodėl Lietuva netolimoje ateityje galėtų tapti viena iš biotechnologijų lyderių regione.
